zenkiokas

zenkiõkas sm. (2) 1. Ppl paauglys, pusbernis: Kas te žino, iš nakties [užsidegė kaimas], nakties jodavo vakare vis tokie zenkiõkai arklius pakrūmėn, ir te paskutinis nujojo, ir pradėjo degt Kpr. Net ir pempės kiaušinius [numargintus] atsinešdavo, pagaudavo kai kur kokie zenkiõkai Kp. 2. berniukas: Penki zenkiõkai mes buvom Alz.